uodikas

uodìkas, -ė smob. (2) kas uodžia, užuodžia: Šuo uodìkas NdŽ. Čia gyvenęs būrys šunininkų, auklėtojų ir augintojų bent kelių dešimtų medžiojamųjų šunų – zuikinių skalikų ir paukštinių uodikų Vaižg.